gerietis

Mes gyvename Lesote?

Šiuo metu dalyvauju viename įdomiame kartografavimo projekte, tenka peržiūrinėti įvairias užsienietiškas kartografavimo specifikacijas. Vienoje iš jų, amerikietiškoje, yra šalių kodų sąrašas, kuris šiek tiek skiriasi nuo mums įprasto.

Taigi, su savo išdidžiomis „LT“ amerikonams esame Lesoto piliečiai. Tačiau mums su LH aka LitHuania pasisekė šiek tiek daugiau, nei latviams su jų LG, kur tos G net nėra valstybės pavadinime 😉


Kitas įdomus dalykas – viena tarptautinio projekto specifikacija. Labai korektiška ir neutrali, nes dirba daug valstybių, ne tik NATO šalys. Specifikacijoje pateikti sutartiniai ženklai, skirti pažymėti įvairiems objektams. Tarp jų – valstybių sienoms. Atvaizduojant okupuotų teritorijų ribas, nežiūrint korektiškumo/neutralumo, aiškiai įvardinta pozicija vienos konkrečios teritorijos atžvilgiu 😉
</p>

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

gerietis

Siguldos eskapada, antroji diena, 2 dalis

Nuo Amatos pusės pasukome link Araišų ežero, prie kurio įsikūręs muziejus-parkas. Ten iš karto trys lankytinos vietos:
1) akmens amžiaus gyvenvietė su keliomis trobelėmis ir bronzos amžiaus troba (viskas – rekonstrukcija),
2) Livonijos ordino laikų pilies griuvėsiai ir
3) gyvenvietė ežero saloje (rekonstrukcija).
Lankymas mokamas, 2EUR/žmogui.
Įspūdingiausias objektas, be abejo, ežero gyvenvietė, kur galima pamatyti, kokiuose (rekonstruotuose) namuose gyveno mkūsųš pro-pro…-protėviai. Kai kurių namų vidus pilnai įrengtas. Tačiau įspūdingos ir akmens mažiaus gyvenvietės (rekonstruotos) trobelės-lūšnos ir bronzos amžiaus troba. Livonijos ordino pilies išliko tik sienos fragmentai, o pilies viduryje stūkso keista kalvelė.
Vienžo, objektas vertas aplankymo.


Bendras muziejaus-parko vaizdas
20170706_140715 Stitch
Collapse )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

</lj-cut
gerietis

Siguldos eskapada, antroji diena, 1 dalis

Ilgokai nerašiau apie Siguldos eskapadą – gyvenimas vis suteikia įdomesnių alternatyvų laikui praleisti 😉
Na bet laikas pasakoti toliau.
Papusryčiavę „Katino namuose“ (<10EUR dviems už sočius pusryčius), išvažiavome į Līgatnę, kur planavome pasivaikščioti Ligatnės gamtos taku. Miestelis buvo pastatytas prie popieriaus fabriko, kuris tebeveikia iki šiol. Aaprt jo, pagrindinė įžymybė – aplinkinėse smiltainio uolose vietinių gyventojų išsikasti urvai, naudoti kaip rūsiai.
Atvykus į Ligatnę, rekomenduoju užeiti į informacinį centrą ir pasiimti pažintinio tako schemą. Ir kas apskritai labai smagu Latvijoje – daug turistinio serviso, kuris veikia, skirtingai nuo Lietuvos turizmo informacinės sistemos.
Apsukome mažąjį ratą per kokią valandą su bišku, tikrai vertėjo tai pamatyti: Zuikių sala (jokia sala, gal kažkada ir buvo) – tiltas per Gaują – Mokyklos kalnas – Kultūros namai – Anfabriko uola – pažintinis takas – Eiženo tiltas – Rygos kalnas – Lustuzis – Malūnas. Į patį popieriaus fabriką nėjome, nes ten vėlgi tik ekskursijos su gidu, o mes nenorėjome gaišti laiko laukdami. Į daugumą urvų galima įlįsti, tačiau jie trumpi ir tušti. Pora urvų buvo uždaryti užrakintomis grotomis, tad ten gal ir yra kažkas įdomaus. Labai įdomi senoji medinė architektūra – fabriko darbininkų namai-daugiabučiai.


Sargo namelis, kur įsikūręs informacinis centras
20170706_122437
Collapse )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

</lj-cut
gerietis

Citroën SM Présidentielle

Prancūzijos prezidentai važinėja tik prancūziškais automobiliais. Nevisai serijiniais, o specialiai pritaikytais valstybės vadovo kelionėms. Ne išimtis buvo ir 1970 m.sukurtas Citroën SM, kurio bazėje 1972 m. kėbulinkai iš H.Chapron firmos sukūrė variantą Présidentielle https://en.wikipedia.org/wiki/Citro%C3%ABn_SM. Serijinių SMų tebuvo pagaminta <13000, o Présidentielle išvis tik 2.
Pasižiūrėjimui – iš įvairių internetų surinktos fotkės.
Citroën SM Présidentielle 01
Collapse )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

</lj-cut